Knauf Knauf

Kaip išlaikyti drėgmės balansą naujame būste?

Weiter

Pastaruoju metu Vakarų Europoje (Ypač Vokietijoje) kyla „žaliosios“ statybos banga: akcentuojamas pastatų tvarumas, atkreipiamas dėmesys į ekologiją. Nors statybų kontekste tvarumas priklauso nuo daugybės sričių, procesų ir veiksnių, beveik viskas susiveda į statybai naudojamas medžiagas: svarbus ir jų išgavimo proceso ekologiškumas, transportavimas, poveikis aplinkai, klimatui, eksploatavimo sąlygos ir laikas... Siekiamybė – ilgaamžis, kokybiškas ir komfortiškas pastatas, nedarantis žalingos įtakos nei aplinkai, nei jo naudotojams.

Maksimaliai „žaliam“ pastatui sukurti ne visada užtenka tik kruopščiai parinktų medžiagų. Dėl šiuolaikinių gamybos technologijų ir atradimų statybų srityje rinkoje kasmet atsiranda produktų, kurie geba šiek tiek daugiau nei klasikiniai jų pirmtakai. Inovatyvūs gaminiai, taip pat ir tinkai, gali reguliuoti patalpų klimatą – tai vienas iš naujų reikalavimų, taikomų į „žaliųjų“ titulą pretenduojantiems statiniams.

Kodėl svarbu palaikyti drėgmės balansą patalpose?

Šiuolaikinis žmogus net iki 90 % paros laiko praleidžia įvairios paskirties patalpose: ar tai būtų namai, ar mokykla, ar darbas, ar grožio salonas. Turint ribotas galimybes ištrūkti į gamtą ir įkvėpti gryno oro, ypač svarbu pasirūpinti vidaus patalpų mikroklimato kokybe – nuo jos tiesiogiai priklauso žmonių savijauta ir sveikata. Vienas iš mikroklimatą lemiančių veiksnių yra santykinė oro drėgmė, kurios optimalus lygis turėtu svyruoti nuo 35 iki 60 %. Oro drėgmės lygiui pakilus, išauga rizika patirti šiluminį diskomfortą: sušalti, esant vėsiai temperatūrai, ar perkaisti jai padidėjus. Drėgmė gali būti ir nemalonaus kvapo priežastis, be to, ji sudaro palankią terpę veistis įvairiems mikroorganizmams ar pelėsiui, kas gali turėti liūdnų ilgalaikių pasekmių patalpos naudotojų sveikatai. Drėgmės kondensatas, nusėdęs ant paviršių, ne tik sukelia nemalonius pojūčius, bet ir trumpina patalpoje esančių daiktų, baldų ar pačios statinio apdailos bei konstrukcijų gyvavimo laiką.

Kita vertus, kai oras būna per sausas, išauga galimybė patirti sunkumų kvėpuojant – išsausėja nosies, burnos ir net akių gleivinės, džiūsta oda, gali paūmėti kvėpavimo takų ligų, alergijų simptomai.

Nors viešosios paskirties patalpų kokybei įtakos dažniausiai neturime, būtina pasirūpinti bent jau nuosavo būsto tinkamo drėgmės balanso palaikymu. Drėgmės lygį reguliuoti galima naudojant įvairius oro valymo, drėkinimo ar ventiliavimo prietaisus, tačiau, turėdami galimybę įrengti būstą nuo nulio, problemos galite išvengti pasirinkę tinkamas apdailos medžiagas.

Tinkų vaidmuo

Vidaus klimatą reguliuojančių tinkų srityje vis labiau populiarėja kalkiniai, moliniai ir gipsiniai tinkai. Šių produktų pagrindinis vaidmuo – drėgmės pokyčių šuolių sušvelninimas. Pvz., jei patalpoje per daug drėgmės, tinkas sugeba dalį jos absorbuoti ir, kai drėgmės patalpoje trūksta – sugertą ją grąžinti į patalpą.

Tokie drėgmės šuoliai gali susiformuoti dėl įvairių priežasčių. Mūsų klimato sąlygomis, kai beveik pusę metų malonią patalpų temperatūrą tenka palaikyti naudojant įvairius šildymo prietaisus, dažnai pasitaiko sezoninių šuolių: žiemą, įjungus šildymą, oras įkaista ir drėgmės patalpoje ima trūkti. Tai stengiamasi kompensuoti naudojant vėdinimo sistemas (turimos omenyje modernios ir brangios sistemos su patalpų mikroklimato reguliavimo funkcija, nes įprastos vėdinimo sistemos, net ir rekuperacinės, šito nesugeba) arba specialius oro drėkinimo įrenginius. Mažiau efektyvus, tačiau paprastas ir estetiškas drėgmės pusiausvyros palaikymo būdas – auginti daugiau kambarinių gėlių.

Trumpalaikiai drėgmės šuoliai siejami su paros metu kintančiomis patalpų sąlygomis, pvz., padidėjusia drėgme miegamajame po nakties. Kiti drėgmės šuoliai, siejami su žmogaus veikla patalpoje, vadinami eksploataciniais. Pvz., pakilęs drėgmės lygis, gaminant valgį virtuvėje, palaisčius daug augalų ar džiovinant skalbinius.

Tokiais atvejais tinkas, galintis reguliuoti drėgmės lygį, yra viena tų priemonių, kurios gali kažkiek sušvelninti didelius drėgmės pokyčių šuolius. Aišku, jis gal ir neišspręs problemos visiškai, tačiau gali smarkiai sumažinti disbalansą ir neigiamą jo poveikį. Pasirūpinę tinkamu būsto įrengimu apsisaugosime nuo būtinybės ateityje kompensuoti, pvz., pelėsio, sukeltą žalą arba įrengti brangias drėkintuvų ar ventiliavimo prietaisų sistemas.

Žinoma, kad ši tinkų savybė reguliuoti mikroklimatą būtų aktyvi, reikia rinktis tokias apdailos medžiagas, kurios būtų laidžios vandens garams. Pasirinkę „kvėpuojantį“ tinką ir uždažę jo paviršių riebiu aliejinių dažų sluoksniu anuliuosime visus jo pranašumus ir gebėjimą palaikyti drėgmės pusiausvyrą. Todėl atvejais, kai į tinką dedama ypač daug vilčių, patartina rinktis tokius dažus arba kitas apdailos dangas, kurios gerai praleidžia vandens garus.

Kokį tinką rinktis?

Knauf asortimente esantys tinkai skirstomi į gipsinius, kalkinius ir cementinius. Vien tik gipsinių tinkų rūšių yra keliolika – tikrai yra iš ko rinktis. Visi sprendimai, kurie ilgainiui gali turėti įtakos žmonių komfortui ir sveikatai, turėtų būti traktuojami nepaprastai atsakingai. Ruošiant naują būstą, verta galvoti apie ateitį ir ieškoti medžiagų bei sprendimų, kurie galėtų padėti išvengti potencialių problemų. Tinkų drėgmės balanso reguliavimo savybės skiriasi ir priklauso nuo tipo, gamintojo, sudėties. Todėl geriausią, jūsų būstui tinkamiausią tinką nurodyti galės tik su konkrečia padėtimi ir produktų specifikacija susipažinęs specialistas.

Gipsiniai tinkai

Gipsiniai tinkai yra ypač universalūs, daugybę taikymo sričių apimantys produktai. Jie tinkami naudoti ir viešosios paskirties patalpose, ir gyvenamųjų būstų vonios kambariuose ar virtuvėse. Gipsiniai tinkai yra mineralinės kilmės – tai reiškia, kad jų sudėtyje nėra lakiųjų organinių junginių, kurie ne tik kenkia žmogaus organizmui, bet ir „vilioja“ pelėsį. Be to, tai degimui atspari medžiaga: gipso kristalai sulaiko vandenį, kuris, kilus gaisrui, vėsina paviršių. Nuo karščio gipsinio tinko sugerta drėgmė išsiskiria ir suformuoja garų „užuolaidą“, kuri padeda sustabdyti tiesiogines ugnies liepsnas. Laikoma, kad gipsinio tinko storis priešgaisrine prasme atitinka betoną: 1 cm tinko – 1 cm betono, kurio ugniaatsparumą galima apskaičiuoti naudojant Eurokodo standartą. Beje, po gaisro nėra didelio skirtumo, koks buvo tinkas – paprastai jis būna nebetinkamas naudoti, tačiau savo funkciją pristabdyti ugnies plitimą jis atlieka. Dėl drėgmės sulaikymo savybės gipsiniais tinkais padengti paviršiai patiria mažesnę žalą, o tai ypač svarbu renovuojant būstą po gaisro.

Gipsiniai tinkai, ko gero, akivaizdžiausias pasirinkimas: jie ilgaamžiai, tvirti ir elastingi, atsparūs smūgiams ir, palyginti su kitų rūšių tinkais, ypač ekonomiški. Be to, juos paprasta naudoti ir išgauti kuo įvairiausius paviršių paruošimo lygius bei efektus.

Kalkiniai tinkai

Ekologiškumo prasme geriausia alternatyva gipsiniam tinkui – kalkiniai tinkai. Kalkės statybose žinomos ir naudojamos nuo seniausių laikų tiek kaip tinkai, tiek kaip mūro mišiniai. Pastaruoju metu kalkinių tinkų populiarumas smarkiai krito. Kurį laiką jie daugiausia buvo naudojami istorinių pastatų rekonstrukcijoms ar patalpoms, kuriose svarbu pabrėžti autentiškos architektūros dvasią. Taip atsitiko dėl santykinio šios medžiagos trapumo, kuris, kita vertus, gali tapti dideliu privalumu: kalkiniai tinkai yra labai elastingi ir puikiai tinka nestabiliems paviršiams, pvz., nestandžiam ar senam mūrui dengti. Tai ekologiškas produktas, išsiskiriantis ypač geromis garų laidumo savybėmis.

Kalkiniai tinkai ne tik „kvėpuoja“, bet ir suformuoja pelėsiui atsirasti nepalankią šarminę aplinką, kas ypač svarbu patalpose, kuriose gali būti su drėgmės disbalansu susijusių problemų. Kalkinio tinko sluoksnyje yra daugybė mikroporų, kurios padeda sumažinti kenksmingų ore esančių lakiųjų organinių junginių kiekį, o tai tiesiog būtina žmonėms, varginamiems dažnų ar chroniškų kvėpavimo takų ligų ar alergijų.

Tokius tinkus patartina naudoti senam, nestipriai pažeistam mūrui dengti, dujų silikato, keramzito ar keraminių blokelių mūrui tinkuoti, taip pat patalpose, kurios yra labiau veikiamos drėgmės (pvz., garažai ar rūsiai). Kalkiniai tinkai puikiai tinka ne tik vidaus patalpoms, bet ir seniems mūriniams fasadams tinkuoti.

Kalkių ir cemento mišiniai

Kiti kalkių sudėtyje turintys, bet visiškai skirtingų savybių tinkai – kalkių ir cemento mišiniai. Dažniausiai naudojamuose kalkių ir cemento tinkuose kalkės yra kaip priedas, suteikiantis tinkui plastiškumo, tačiau jų rišiklis yra cementas. Palyginkime: kalkiniuose tinkuose kalkės atlieka pagrindinį vaidmenį – jos yra rišiklis.

Cementiniai tinkai

Cementiniai tinkai gyvenamosios paskirties patalpose naudojami žymiai rečiau, tačiau jie puikiai tinka gamybinės paskirties, nešildomoms ar mažiau šildomoms, nuolat drėgmės veikiamoms patalpoms. Norint sukurti palankias sąlygas sveikam ir subalansuotam būsto mikroklimatui palaikyti, cementiniai tinkai sąraše neužima pirmųjų pasirinkimų vietos.

DAUGIAU INFORMACIJOS