Knauf
Kalbant apie šildomų grindų įrengimą, dar dažnai įsivaizduojamas palyginti storas betono sluoksnis, dengiantis ant termoizoliacinio sluoksnio paklotus vamzdžius. Tokią konstrukciją renkasi taupieji, neįvertindami betono kokybės, tokių charakteristikų kaip svoris, nepatogus įrengimas ir kitų. Jų pasirinkimą nulemia santykinai nedidelė kaina ir tradicijos, toks sprendimas yra įprastas.
Vertinantieji patogumą, kokybę ir didesnes galimybes ieško alternatyvų. Jų tikrai yra ir ne viena. Bendra Knauf N440 ir „Uponor” Minitec šildomų gipsinių grindų sistema paranki tiems, kurie ne stato naują namą, bet atnaujina senąjį ir nori įsirengti grindų šildymo sistemą.
Renovuojamuose namuose įprastai susiduriama su problema, kai nėra galimybės pakloti storesnį grindų sluoksnį, tam galima skirti vos du centimetrus. Betoninėms šildomoms grindims reikia mažiausiai penkių, o kartais – net ir dešimties centimetrų storio sluoksnio. Todėl toks sprendimas minėtu atveju nebus tinkamas. Gipsinių liejamųjų grindų sistemai įrengti kartais užtenka vos 16 milimetrų sluoksnio (nors kartais reikalingas kiek storesnis sluoksnis, pavyzdžiui, 20 ar 25 milimetrų), ir dažnai toks sprendimas būna tikra išeitis iš situacijos. Be sluoksnio šildymo vamzdeliams užlieti, reikia dar įvertinti ir izoliacinį sluoksnį, kuris papildomai užima 2–3 centimetrus, o dažnai ir daugiau.
Senos statybos namuose liejant papildomus grindų sluoksnius būtina įvertinti perdangos būklę. Būna, kad esamą perdangą negalima apkrauti papildomu didesniu svoriu ir gyventojai susitaiko su mintimi, jog negalės įsirengti grindų šildymo sistemos. Tokiu atveju plonasluoksnė Knauf N440 ir „Uponor” Minitec šildomų gipsinių grindų sistema irgi tampa puiki išeitis.
Plonasluoksne gipsinių grindų sistema išsprendžiamas apkrovos ir patogumo įrengti klausimas. Visų pirma plonasluoksnėms grindims įrengti prireikia mažiau laiko, o 2 centimetrų nesiekiantis sluoksnis išdžiūva kur kas greičiau nei, pavyzdžiui, 7 centimetrų storio betono sluoksnis.
Vienas pagrindinių pranašumų (o gal ir didžiausias) rekonstruojant patalpas yra tai, kad neiškyla grindų lygis, o tai svarbu, nes keisti duris ar įrengti slenksčius (jei grindinis šildymas įrengiamas ne visame bute, o atskirose patalpose) yra problemiška.
Kita masyvių betoninių šildomų grindų alternatyva – sausosios sistemos. Kaip ir kitos sausosios statybos technologijos, ši pasižymi paprastumu įrengti, darbų atlikimo sparta ir galimybe naudotis vos įrengus.
Viena svarbiausių detalių – išvengiama vadinamųjų šlapiųjų procesų, o tai reiškia, kad į patalpas nepateks didelis kiekis drėgmės. Įrengus sausųjų grindų sistemą, ja iš karto galima vaikščioti ar kloti dangą, nereikia laukti, kol išdžius.
Sausųjų šildomų grindų sistema montuojama ant, pvz., „Uponor” Siccus pagrindo, kuriame būna pakloti specialūs, mažo skersmens šildymo vamzdžiai. Vadinamuoju plaukiojančiu būdu sumontavus (atsižvelgiant į patalpų paskirtį) Brio arba Brown plokštes, jau galima kloti grindų dangą.
Universaliausios jų yra Brio plokštės. Jos tinkamos naudoti ir drėgnose patalpose, nes yra impregnuotos ir turi tam tikrą atsparumą drėgmės poveikiui.
Brown gipso kartono plokščių grindys yra plačiai naudojamos ir galima teigti, kad tai yra ir netgi labiausiai populiariausias variantas, tačiau jo naudojimą riboja tam tikros plokščių ypatybės. Visgi tai yra gipso kartono plokštės ir nors jų stiprumas yra padidintas, lyginant su įprastomis, bet ant jų negalima tiesiogiai klijuoti besideformuojančių grindų dangų. Todėl numačius kloti tokias grindų dangas, pavyzdžiui, medinį parketą ar didesnio formato plyteles, reikėtų pasirinkti gipso plaušo plokštes Brio .
Masyvios betoninės grindys pasižymi dideliu inertiškumu: jos lėtai įšyla ir lėtai atvėsta. Maždaug prieš du dešimtmečius, kai kitų grindų šildymo sistemų nebuvo, tai buvo laikoma dideliu privalumu. Šiandien, renkantis grindų šildymo sistemas, reikia žinoti, kad sukurta įvairių sistemų su moderniais valdymo sprendimais.
Vienos šių modernių sistemų yra sistemos, pasižyminčios nedideliu inertiškumu. Šiuo metu jos gerokai pranašesnės valdymo galimybėmis: šilumos parametrų nustatymu, programavimu ir pan. Ploname gipsinių grindų sluoksnyje įvyksta greitas šilumos perdavimas, ir tai koreliuojasi su vadinamojo protingojo namo sąvoka: nustačius norimus šildymo parametrus, nereikia laukti kelių valandų, kol pasijaus efektas.
Kompanijos „Uponor“ patalpų temperatūros valdymo įrenginiai tinkami visų tipų pastatams – ir naujiems, ir renovuojamiems. „Uponor“ atskirų patalpų temperatūros valdymo įrenginius sudaro įvairūs komponentai, kuriuos galima suderinti taip, kad sistema atitiktų konkrečius reikalavimus. Šie įrenginiai leidžia patogiai ir efektyviai reguliuoti temperatūrą atskiruose kambariuose ar didelėse zonose.
Naujausias patalpų temperatūros valdymo produktas, skirtas grindiniam šildymui ir vėsinimui – „Dinaminis Energijos valdymas“, įdiegtas belaidžiuose ar laidiniuose kontrolės valdikliuose. Šią patentuotą technologiją siūlo tik „Uponor“. Naudojant ją nebereikia rankomis balansuoti sistemos, užtikrinamas komfortas ir sunaudojama mažiau energijos nepriklausomai nuo oro sąlygų.
Plonasluoksnėms šildomoms grindims įrengti kompanija Knauf kartu su „Uponor“ gali pasiūlyti ne vieną sprendimą. Yra sprendimas plonasluoksnių liejamų grindų ant specialaus pakloto „Uponor” Minitec.
„Uponor” Minitec paklotas gali būti klojamas ant betoninių, medinių pagrindų ar plytelių. Lipnus sluoksnis, esantis kitoje lakšto pusėje, tvirtai prikimba prie pagrindo. Lyginamasis sluoksnis padengiamas tiesiai ant iškyšų, todėl grindų aukštis padidėja tik 15 milimetrų. Speciali paklotų konstrukcija užtikrina, kad lyginamasis mišinys gerai pasiskirstytų ir sukibtų su pagrindu. „Uponor” Minitec grindų šildymo sistemai naudojami 9,9 milimetro diametro „Uponor” PE-Xa vamzdžiai.
Plonasluoksnės šildomos grindys gali būti įrengiamos ir sausuoju būdu, t.y. be jokio betono ar liejamo mišinio.
Tam tikslui skirta „Uponor” Siccus grindinio šildymo sistema. Ji tinkama naudoti ir naujos statybos, ir modernizuojamuose pastatuose. Tai sausuoju būdu įrengiama sistema (minimalus konstrukcijos aukštis – 43 milimetrai), todėl darbai vyksta greitai, švariai, o juos atlikus iš karto galima vaikščioti.
Galima naudoti įprastines grindų dangas – plyteles, parketą, kiliminę ir plastikinę dangą, kurių maksimalus terminis atsparumas Rλ,B = 0,15 m2K/W. „Uponor” Siccus sistemą sudaro tik keturi elementai: montavimo plokštė, šilumos perdavimo plokštė, 14 milimetrų skersmens šildymo vamzdžiai, PE folija. Be to, visa konstrukcija yra lengva – tik 25 kg/m2, įskaitant grindų apkrovos paskirstymo lakštą. Tai didelis inžinerinis privalumas, ypač medinių sijų konstrukcijoms, o nedidelės masės grindų konstrukcija užtikrina greitą reakciją reguliuojant temperatūrą. „Uponor” Siccus montavimo plokštėje integruoti vamzdžių kanalai laiko šilumos perdavimo plokštes ir šildymo vamzdžius.
Šaltuoju periodu daugiausia kalbama apie šildymo sprendimus. Orams šylant ir vis labiau saulei prikaitinant patalpas, atsiranda būtinybė jas vėsinti. Apskaičiuota, kad oro kondicionieriai patalpoms vėsinti sunaudoja kur kas daugiau energijos, negu žiemą jos prireikia šildymui.
Kompanijos „Uponor“ sprendimai leidžia ta pačia sistema be didelių energijos sąnaudų patalpas ir šildyti, ir vėsinti. Spindulinės šildymo sistemos naudoja žemos temperatūros vandenį, todėl energiškai tai yra pats efektyviausias būdas šilumai pastatuose paskirstyti.
Žemos temperatūros šildymo ir aukštos temperatūros vėsinimo sprendimai leidžia optimaliai naudoti šilumos šaltinius, geriausia – atsinaujinančius energijos šaltinius, pavyzdžiui, gruntinius arba orinius šilumos siurblius. Taip užtikrinamas mažiausias įmanomas pirminės energijos naudojimas ir mažiausia CO2 emisija. Visa sistema yra paslėpta konstrukcijose – tai suteikia daugiau patalpų planavimo laisvės.
„Viena sistema pasitarnauja dviem reikmėms. Žiemą iš grindų sklinda maloni šiluma, vasarą – natūrali vėsa. Nereikalingi atskiri įrenginiai, kurie sukelia vibracijas, triukšmą, kitokius nepageidaujamus efektus. Oro kondicionieriai pučia vėsą, ir ne visiems žmonėms tai patinka, nes nuo šalto oro srovės galima susirgti kvėpavimo takų ligomis. Vėsinimo vandeniu sistemos tokių nepatogumų nesukelia – jaučiama natūrali gaiva. Žinoma, ir visa to sąnaudos yra labai mažos“, – sakė bendrovės „Uponor“ vadovas Kęstutis Balčiūnas.
Šildymo ir vėsinimo paviršiais sistema reikalauja šiek tiek didesnių investicijų, negu renkantis įprastas šildymo sistemas, tačiau per visą pastato tarnavimo laikotarpį atsipirks ne vieną kartą, nes energijos bus sunaudojama kur kas mažiau.
