Knauf Knauf

Kaip pačiam atlikti būsto apdailą: glaistymo abėcėlė

Nuglaistyti sienas ir lubas taip jas paruošiant tolimesnei apdailai daugeliui atrodo paprastas darbas. Tačiau statybų specialistai atkreipia dėmesį, kad tiek ruošiantis ar atliekant šiuos darbus, tiek renkatis jūsų atveju tinkamiausią glaistą reikia vadovautis konkrečiomis taisyklėmis.

Weiter

Glaistymo rezultatui įtakos turi ir apšvietimas

Pirmiausia patariama nuspręsti, kokia galutinė būsto apdaila bus atliekama –klijuojamos plokštės ar plytelės, dengiami dekoratyvūs tinkai ar tapetai, dažoma ypač blizgiais ar pusiau blizgiais (matiniais) dažais. Tuomet reikėtų įvertinti esamą sienų ar lubų paviršių būklę: ar tai naujai įrengtas lygus tinkuotas paviršius, ar, remonto atveju, grubus paviršius.

Apsisprendus, kokia apdaila bus atliekama, ir įvertinus paviršiaus būklę, lieka pasirinkti tinkamą glaistymo techniką: pakaks storesnio išlyginamojo sluoksnio ar reikės vieno ar kelių plonų smulkaus glaisto sluoksnių. Glaisto ir technikos pasirinkimui įtakos turi ir numatomas apšvietimas: natūralus, intensyvus dirbtinis, krintantis statmenai plokštumai ar palei plokštumą. Tik tada vertėtų išsirinkti glaistą.

Vokietijos gipso gamintojų asociacija ir Europos gipso gamintojų asociacija „Eurogypsum“ taiko keturis paviršiaus paruošimo lygius – Q1–Q4, skirtus gipskartonio plokščių ir nutinkuotų paviršių apdailos darbams. Tokiu būdu pasiekiamas bendras sutarimas, kokiomis medžiagomis ir kokiomis darbo operacijomis galima pasiekti sutartą paviršiaus paruošimo lygį.

Pavyzdžiui, Q1 paviršiaus paruošimo lygio užteks, jei planuojama ant sienos klijuoti plyteles ar natūralius akmenis. Ant tokios sienos gali matytis darbinės tinko žymės, plyšeliai ir siūlės. Jei sieną planuojama dekoruoti tinku ar gruoblėtais pluoštiniais tapetais, reikės Q2 paviršiaus paruošimo lygio. Tokia siena gali turėti nelygumų. Q3 – dažniausiai taikomas lygmuo, naudojamas įprastiems tapetams, matiniams dažams ir pan. Q4 – lygmuo naudojamas ypač smulkios struktūros tapetams ar blizgiems dažams.

Būtina tinkama temperatūra

Glaistymui ypač svarbus paviršiaus pagrindo paruošimas. Reikia patikrinti, ar nėra sluoksnių, trukdančių naujo glaisto sukibimui (senos dažų dangos ar jų likučiai ir pan.), ar pagrindo paviršius nėra byrantis.

Visus sluoksnius, kurie trukdo sukibimui ar kelia įtarimą, reikia pašalinti. Įgeriančius ir byrančius pagrindus gruntuoti su stipriu giluminiu gruntu, įgeriančius, bet nebyrančius pagrindus gruntuoti su įprastiniu giluminiu gruntu. Prieš glaistymą būtina užtaisyti visas išdaužas, griovelius. Būtina užtikrinti palankią patalpų temperatūrą tiek glaistymo, tiek glaisto džiūvimo metu. Patalpos ir glaistomo pagrindo temperatūra turi siekti +5Cº, o glaistant gipsiniais glaistais – +10 Cº.

Kaip rinktis glaistą?

Glaistų įvairovę galima suskirstyti į kelis tipus: mineraliniai ir polimeriniai, paruošti naudoti (parduodami kibirėliuose) ir milteliniai, t. y. maišeliuose, skirti storesniam sluoksniui ar plonasluoksniai.

Atliekant remonto darbus, t. y. glaistant nelygius paviršius, dažnai reikia storesnio sluoksnio glaisto. Tokiu atveju tinkamesni mineraliniai glaistai. Vienas iš pavyzdžių būtų gipsinis glaistas Q-Filler . Prieš naudojant mišinį reikia sumaišyti su vandeniu. Mineraliniai glaistai patogūs ir glaistant angokraščius įstačius langus ar duris ar lyginant plokštumas sumontavus išorinius kampus.

Jei paviršių reikia glaistyti plonu sluoksniu, t. y. pasiekti didesnį glotnumą, geriausiai tinka jau paruošti naudojimui polimeriniai glaistai. Ypatingais atvejais, kai reikalingas ypač glotnus paviršius, pavyzdžiui, marmuro imitacijai ar dengiant glazūra arba kitaip vadinama dažyve, glaistymo užbaigimui naudojamas ypač smulkus polimerinis glaistas. Ypač smulkūs glaistai dažnai naudojami paskutiniam sluoksniui padengti, kai planuojamas apšvietimas: stiprus šoninis – dirbtinis ar natūralus.

Vadovautis instrukcijomis ir neeksperimentuoti

Gipsiniai glaistai maišomi su švariu šaltu vandeniu. Svarbu tiksliai laikytis glaisto ruošimo instrukcijų, kurios nurodytos ant pakuotės ar produkto techniniame lape, t. y. pilti vandens tiek, kiek nurodyta, neeksperimentuoti. Kitaip nei su cementinėmis medžiagomis, gipso skiedinio vėliau negalima skystinti ar tirštinti papildomai pilant vandens ar glaisto miltelių.

Jei paruoštas gipsinis glaistas pradeda kietėti, t. y. dirbti su juo jau sudėtinga ar neįmanoma, tokio glaisto geriau nebenaudoti, o pasiruošti naujo.

Polimeriniai glaistai iš karto būna paruošti darbams, t. y. pakanka atidaryti kibirą ir naudoti glaistą. Jei glaistas pastovėjęs ar norima turėti šiek tiek skystesnę jo konsistenciją, leidžiama šiek tiek jį praskiesti švariu vandeniu.

Negalima dirbtinai spartinti džiovinimo

Labai svarbu, kad glaisto sluoksnis tinkamai išdžiūtų. Tai reiškia, kad džiovinimo negalima spartinti jokiomis priemonėmis. Geriausiai glaistas džiūna, jeigu yra geras vėdinimas, bet jokiu būdu ne skersvėjis, ir palanki patalpos temperatūra. Didžiausia blogybė, kai glaistyti paviršiai dirbtinai šildomi aukšta temperatūra. Arba glaistas „pagerinamas“ greitai stingstančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, statybiniu gipsu arba greito rišimosi cementu. Po tokios saviveiklos glaisto savybės pasikeičia ir jis gali atšokti ar sutrūkinėti.

Skaičiuojama, kad 1 mm polimerinio glaisto sluoksnis prie palankių sąlygų džiūva parą. Tai priklauso nuo įvairių aplinkybių – aplinkos ir pagrindo temperatūros, drėgmės, oro patalpoje, tinkamo vėdinimo.

Gipsinis glaistas džiūna kitaip. Įpylus į glaistą vandens prasideda cheminė reakcija, kurios metu formuojasi tvirta kristalinė struktūra. Todėl šiems glaistams neturi įtakos jo sluoksnio storis. Įprastomis sąlygomis gipsinis glaistas sukietėja per keletą valandų. Patikrinti, kad paviršius jau tinkamai nuglaistytas, galima vizualiai įvertinant sienos ar lubų būklę.

Ruošiant paviršių struktūrinei apdailai, t. y. stambios struktūros tapetai, dekoratyvūs tinkai ar struktūriniai dažai, ant nuglaistyto paviršiaus gali matytis darbo instrumentų palikti nežymūs pėdsakai, esant šoniniam apšvietimui matomi šešėliai. Dažant matiniais dažais, dengiant smulkios faktūros dekoratyvias dangas (iki 1 mm) ar klijuojant smulkios faktūros tapetus – leidžiami aiškūs šoninio apšvietimo šešėliai, tačiau darbo instrumentų paliktų žymių negali būti.

Jei norite pasikonsultuoti ar parinkti medžiagas savo namui, skambinkite į KNAUF informacijos centrą tel. +370 5 213 2222 arba rašykite info@knauf.lt

DAUGIAU INFORMACIJOS